Apie projektą
Lietuvos Krišnos Sąmonės Bendrijos (ISKCON) atsiradimas siekia 1979 metus, kai ėmė kurtis pirmieji šios religinės bendruomenės būreliai. Bendruomenė sovietmečiu taip pat patyrė KGB persekiojimus, jų veikla buvo sekama. Pirmieji vaišnavų filosofijos ir religijos pasekėjai buvo išmetami iš aukštųjų mokyklų.
Nors Lietuvoje egzistuoja daug tyrimų apie slaptą katalikų Bažnyčios, ypač Katalikų Bažnyčios kronikos veiklą sovietmečiu, tačiau įvairių netradicinių religinių bendruomenių patirtys sovietmečiu nėra toks dažnas mokslinių tyrimų objektas. Viena iš tokių bendruomenių - Tarptautinės Krišnos Sąmonės bendrija, kuri Lietuvoje oficialiai buvo įregistruota 1989 metais.
Taip 1981 m. žurnale „Komunistas“ cituojamas
KGB viršininko pavaduotojas
S. Cvigunas.
„Egzistuoja trys didžiausios grėsmės sovietiniam gyvenimo būdui: vakarietiška kultūra, rokenrolas, ir Harė Krišna.“
1982 m. Krišnos gimtadienis. (S. Kruopio asmeninio archyvo nuotrauka)
D. Strašunskio asmeninio archyvo nuotrauka
Bendruomenės narių patirtys
Alfredas Jurevičius (1959 m.)- dailininkas, vienas pirmųjų Lietuvoje organizavęs bendruomenės veiklą ir atnešęs vaišnavizmo idėjas į Lietuvą, leidęs ir platinęs nelegalią spaudą Sovietmečiu.
Saulius Dagys (1960 m.) - taip pat aktyvus bendruomenės narys, nelegalios spaudos skleidėjas, kuris už veiklą buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę.
Saulius Kruopis (1960 m.) - visuomenininkas, tapytojas, fotografas, fiksavęs pirmuosius neoficialius bendruomenės kūrimosi žingsnius, taip pat vienas pirmųjų prisidėjusių prie bendruomenės veiklos, dalyvavęs pirmoje neoficialioje ISKCON eisenoje. Nuo 1995 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1996 m. priklauso Lietuvos - Indijos draugijai
Dovydas Strašunskis (1961 m.) - nuo 1981 m. Krišnos sąmonės bendruomenės narys Lietuvoje. aktyvus bendruomenės narys, nelegalios spaudos platintojas
Kaip Sovietmečiu atrandama Krišnos Sąmonė?
Pasakoja apie savo išvyką į vienintelį SSRS esantį budistų vienuolyną. Sako ten keliavęs apie 2 mėnesius.
Vienuoliai Sauliaus Dagio nesuprato, nes jis nebuvo azijietis. Jiem atrodė, kad svetimoms tautoms nėra ką ten veikti.
Galiausiai Sauliui, grįžus į Lietuvą, į rankas pateko Bhagavadgyta (Indijos ir pasaulio vaišnavų religinis tekstas), kuri atsakė į visus jam per gyvenimą kilusius metafizinius klausimus.
1981 m. Kaunas. A. Jurevičius dešinėje (asmeninio archyvo nuotrauka).
Alfredas Jurevičius prisimena, kad pirmą kartą apie vaišnavizmo idėjas išgirdo besimokant dailės technikume iš dėstytojų. Netrukus susidarė neakivaizdūs bendraminčių būreliai.
Tapytojas, grįžus į Lietuvą, buvo pašauktas į Sovietinę armiją, tačiau dėl odos ligos išsisuko nuo tarnybos, tačiau dėl to teko gultis į ligoninę, o ten išbūti ir išgyti jam padėjo parsivežtos ir užsirašytos rytų filosofijos tiesos.
Anot S. Kruopio, 1978 m. dėstytojo, vadovo R. Tamošaicio dėka, jis giliau susipažino su Krišnos sąmonės tiesomis ir pilnai įsitraukė į bendruomenės veiklą
Saulius Kruopis pasakoja apie
1978m. kelionę į Gruziją ir Armėniją, kur atrado Dieviškumo sampratą (ar Dievą), ir nuo tada (1978) fotografijos dėstytojo budisto Mindaugo Dapkaus dėka pradėjo jogos praktiką, o po metų 1979 m. vieno draugo dėka sužinojo apie mantras. 1980 m. sausyje dalyvavo pirmame bendraminčių susirinkime, kuriame jis ir jo draugai pradėjo giliau pažinti šį Indijos religinį mokslą
1982 m. vasarą. (S. Kruopio archyvo nuotrauka)
1981 m. Piknikas. (S. Kruopio archyvo nuotrauka)
D. Strašunskis apie Krišnos sąmonės filosofiją išgirdo 1980 m., Kauno politechnikos institute (dabar KTU)
Dovydas prisimena, kaip jo kambariokai pirmieji pradėjo kalbėti apie rytų filosofiją, turėdavo nelegalios literatūros, dainuodavo Hare Krišna ir už tai buvo išmesti iš technikumo bendrabučio.
D. Strašunskio asmeninio archyvo nuotrauka
Nelegali spauda
Saulius Dagys pasakoja, kad iš pradžių jų bendruomenė spaudą leido Armėnijoje. Po to, kai armėnus sugavo saugumiečiai jie Lietuvoje rado rotaprintų (rankraščių, brėžinių dauginimo prietaisas) ir ėmėsi spausdinimo. Kelis metus literatūra aprūpino visą SSRS.
Pasak Alfredo Jurevičiaus, spausdinant nelegalią bendruomenės literatūrą buvo randami įvairūs būdai „apeiti sistemą“. Alfredas pasakoja apie spaustuvės darbuotojų norą bendradarbiauti.
Pirmą kartą Bhagavad-gita į lietuvių kalbą buvo išversta dar 1940 metais Tilžėje. Ją išvertė žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas.
S. Kruopis pasakoja apie pirmąją Krišnos sąmonės literatūros spausdinimą ir vertimą į Lietuvių kalbą 1980m.
2006 m. paroda Vyriausybės Rūmuose. (S. Kruopio asmeninio archyvo nuotrauka)
Apie slaptą religinės bendruomenės literatūros vertimą bei spausdinimą Lietuvoje ir Maskvoje.
D. Strašunskio asmeninio archyvo nuotrauka
D. Strašunkis taip pat pasakoja apie jo indėlį Krišnos sąmonės literatūros platinimui Lietuvoje.
Susidūrimai su KGB
Saulius Dagys prisimena, kad baudžiamojo kodekso straipnis skambėjo taip: „Už žalą psichinei ir fizinei žmonių sveikatai padarytą prisidengiant religinėmis apeigomis.“
Saulius pasakoja, kad jam baudžiamąją bylą pradėjo kelti 1985 m. jau po ilgų persekiojimų, ne vienos kratos ir konfiskuotų knygų. Tada jį sugavo ir pusmetį pralaikė psichiatrinėje ligoninėje. Saulius teigia, kad jam pasisekė, nes prasidėjo perestroika ir jo tėvam atėjus į prokuratūra pasiskūsti, kad sūnus laikomas be nuosprendžio jį tiesiog paleido.
Alfredas Jurevičius prisimena, kad pirmasis rimtas susidūrimas su saugumu susidūrė 1981 metais Rygoje suorganizavus renginį Pabaltijo šalims. KGB pajėgoms įsiveržus, buvo areštuoti dalyviai, netrukus po to informantas buvo pašalintas iš Šiaulių pedagoginio instituto.
Po to prasidėjo persekiojimai, kratos apklausos ir siūlymai bendradarbiauti.
S. Kruopio atsiminimai iš pirmosios KGB kratos 1981 m., kuri stirpiai sukrėtė emociškai, kai, anot respondento, suprato, kad religinės sąmonės filosofija prieštarauja tuometiniam režimui.
Antroji krata įvyko 1982 metais.
Kambarys, kuriame buvo įvykdyta krata. (S. Kruopio asmeninio archyvo nuotrauka)
D. Strašunskis pasakoja apie KGB persekiojimus, kaip tuo metu jautėsi, ką tai reiškė.
Netradicinis gyvenimo būdas
1980 m. Šiauliai. A. Jurevičius kairėje. ( A. Jurevičiaus Asmeninio archyvo nuotrauka)
Alfredas Jurevičius teigia, kad vegetarizmas buvo suvokiamas kaip praktika neatitinkanti tarybinės ideologijos ir to meto „normalumo“ standartų.
Dovydas Strašunskis apie vegetarizmą sovietmečiu.
Saulius Kruopis kalba apie vegetarizmą sovietmečiu, jogos pratimų ir sveikos gyvensenos fizinę ir dvasinę naudą.
Savęs suvokimas tarybinėje visuomenėje
Alfredas Jurevičius teigia, kad nors ir buvo bandoma sugriauti likimus, sugniuždyti, tačiau baimės nebuvo. Bendruomenė save suvokė tarsi „už politikos ribų“. Pašnekovas teigia, kad savęs nepozicionavo prieš visuomenę, tiesiog turėjo kitokias pažiūras, kitą dievą.
„...Ir staiga mes atsižadam savo Dievo - Lenino ir turim kažkokį kitą - Krišną.“
- A. Jurevičius
1983 m. Kėdainiai. S. Kruopis antras iš kairės. (S. Kruopio asmeninio archyvo nuotrauka)
D. Strašunskis pasakoja apie tai, kas buvo kalbama religinėje bendruomenėje apie tuometinį režimą: Vakarai ir dvasinis pasaulis, anot respondento, parodė tikrąjį režimo veidą, tačiau stengdavosi į politiką neįsitraukti.
Saulius Dagys teigia, kad tai ką jis veikė ir dar dabar veikia vadintų švietėjiška veikla. Sako, kad misionierius nėra. Buvo matyti, kad SSRS santvarka yra dvasiškai žlugdanti, todėl jautėsi taip, kad turi padėti žmonėms, nors pripažįsta, kad su pačia santvarka nekovojo - kovojo su neišmanymu.
1982 m. Kaunas. S. Kruopio asmeninio archyvo nuotrauka (S. Kruopio asmeninio archyvo nuotrauka)
Pirmosios eitynės
Saulius Kruopis pasakoja apie pirmąsias neoficialias bendruomenės eitynes 1980 m., pavasarį, Kaune, Pažaislyje.
Antrosios eitynės 1982 m.
Kalbama apie oficialią 1987 m. Kyrtaną, kai susirinko didelė bendruomenės dalis. Jos metu pasirodė KGB pareigūnai, todėl bendruoemenės nariams teko bėgti ir slėptis.
1981m. Išvyka tarp Kauno ir Vilniaus (S. Kruopio asmeninio archyvo nuotrauka)
1981m. vasara, viena iš pirmųjų neoficialių eisenų (S. Kruopio asmeninio archyvo nuotrauka)
1982m. Jonava (S. Kruopio asmeninio archyvo nuotrauka)
Sąjūdžio ir nepriklausomybės laikai
Saulius Dagys pasakoja, kad Sovietinė bendrijos karta buvo neatsitiktiniai žmonės, niekas nenorėjo rizikuoti gyvybe, praktikavo tik tie, kuriems to tikrai reikėjo. Tačiau po nepriklausomybės bendruomenės augimą vadina nesveiku. Nors ir sveikina galimybę, kad visgi žmonės randa atsakymus jų bendruomenėje. Saulius svarsto, kad SSRS buvusi dogmatinės ideologijos skleidėja paliko visuomenėje vakuumą ir pereinamoji karta, su dogmatiniu mąstymu dažniau buvo linkę netgi į fanatizmą.
2018m. Kairėje stovi Alfredas Jurevičius (Alfredo Jurevičiaus asmeninio archyvo nuotrauka)
Taip pat D. Strašunskis pasakoja apie Krišnos Sąmonės bendrijos prisidėjimą prie Sąjūdžio. Apie 1989 m. Sąjūdžio judėjimui paremti buvo surinkta ir paaukota 1000 rublių.
Pasakojama apie religinės bendruomenės padėtį po nepriklausomybės atgavimo: jau registravosi kaip oficiali Krišnos sąmonės bendruomenė Lietuvoje, vyko šventyklų steigimai, kalbama apie nuotaikų, emocijų skirtumą prieš ir po nepriklausomybės.
Krišnos sąmonės indėlis Sąjūdžiu: S. Kruopis pasakoja apie jo veiklą sąjūdžio metais nuo 1988 m.
Po nepriklausomybės atgavimo, Krišnos sąmonės bendruomenė dalyvavo Sausio 13 įvykiuose, dainavo, budėjo prie laužų.
2012 m. vasaros festivalis (A. Jurevičiaus asmeninio archyvo nuotrauka)
Šaltiniai
1. Lietuvos Krišnos Sąmonės bendrija, <http://www.krishna.lt/duk-mainmenu-25/83-koks-js-juridinis-statusas-lietuvoje.html>
2. Juras, Tadas, Rasa Pranskevičiūtė, Acting in the Underground: Life as a Hare Krishna Devotee in the Soviet Republic of Lithuania (1979–1989), Religion and Society in Central and Eastern Europe, 2014
3. Плешаков, Юрий, Индийская религия милости в России, Индекс/Досье на цензуру, Nr. 11, 2000
<http://index.org.ru/journal/11/pleshakov.html>
5. Nuotraukų šaltiniai - Saulius Kruopio, Dovydo Strašunskio, Alfredo Jurevičiaus asmeniniai archyvai.
©2020 Lietuvos Krišnos Sąmonės Bendrija - Patirtys Sovietmečiu.
Vilniaus universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų institutas.
Sovietinių ir posovietinių visuomenių antropologija.
Autorės: Gabrielė Blikertaitė, Viktorija Paškauskaitė, Viltė Pukinaitė